Toliau tęsiame interviu ciklą apie sportininkus iš Varėnos, kurie garsina mūsų kraštą ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų, vienas iš jų, futbolininkas Edvinas Dubavičius, kuris praėjusiais metais atstovavo Lietuvos mažojo futbolo rinktinei bei žaidė Pasaulio čempionate Kretose.
Su 23-erių metų futbolininku socialinių tinklų pagalba pasikalbėjome apie pirmąjį trenerį, karjeros pradžią bei svajones susijusias su Lietuvos rinktine.
Esi jaunas futbolininkas, kelių metų ir kaip pradėjai domėtis šią sporto šaka?
Pačiu futbolu pradėjau domėtis dar pradinėse klasėse, berots trečioje klasėje, kai būdamas su draugais kieme pamačiau žaidžiančius vyresnius, tarp jų buvo ir mano pažįstamų, todėl pakvietė mane pažaisti kartu, tada labai susidomėjau šia sporto šaka, bei sužinojęs apie futbolo treniruotes Varėnoje pradėjau jas lankyti.
Kas buvo tavo pirmasis treneris ir kuom jis tau įstrigo atmintyje?
Pirmasis treneris buvo Vytautas Leonavičius, jis buvo protingai griežtas, nes, kai reikėdavo, jis galėdavo pasakyti griežtą žodį, taip pat ir pajuokauti. Prisimenu, kai po daugelio treniruočių pasilikdavome ir jis papasakodavo daug savo praeities istorijų, iš kurių galėdavome pasimokyti, o taip pat iš linksmų istorijų pasijuokti. Iš šio trenerio išmokau labai daug, todėl jam esu be galo dėkingas, bei drąsiai galėčiau jį rekomenduoti, kaip gerą futbolo specialistą.
Esi
labiau mažojo futbolo gerbėjas, kodėl pasirinkai šią kryptį?
Iš tikrųjų, galbūt esu labiau žinomas dėl savo pasiekimų mažajam futbole, bet
taip pat žaidžiu ir didįjį. Mažąjį futbolą pradėjau žaisti su gimtąja Varėnos
„Merkio“ komanda, kuri mažojo futbolo čempionatuose žaidžia jau labai seniai.
2018 metais iškovojai Baltijos mažojo futbolo taurę, ar tai didžiausias tavo
laimėjimas per karjerą?
Taip, tai yra kol kas didžiausias mano laimėjimas karjeroje, bet tikiuosi dar
bus ir didesnių! (šypsosi) Esu dar jaunas, yra kur tobulėti, visada sunkiai
dirbu treniruotėse, kad tokių laimėjimų būtų dar daugiau.
Praėjusiais metais Kretoje žaidei Pasaulio čempionate, kur Lietuvos rinktinė
pateko į TOP 16 etapą, kuriame pralaimėjo Anglijai. Kokie atsiminimai iš šio
turnyro?
Pirmiausia reikia priminti, kad Lietuvos mažojo futbolo asociacijos rinktinei
tai buvo debiutas pasaulio čempionate, prieš tai buvo žaidusi tik Europos
čempionatuose, bet niekada nebuvo įveikusi grupių etapo, todėl pagrindinis
uždavinys buvo įveikti grupių etapą, kaip jau žinote, tai pavyko pasiekti
pirmuoju bandymu. Pats pirmą kartą dalyvavau tokio lygio čempionate, todėl dar
ilgai negalėjau užmiršti čempionato emocijų, nes jų buvo labai daug. Labiausiai
įstrigo fanai, jų būdavo beveik pilnas stadionas, iš kurių nemaža dalis
lietuvių.
Šiuo
metu rungtyniauji Vilniaus FK „Viltis“ klube, II-oje lygoje, kaip sekasi ir ar
netolimoje ateityje yra planų kilti aukščiau?
Taip, rungtyniauju Vilniaus FK „Viltis“ klube, bet šiuo metu dėl klubo traumos,
taip pat dėk karantino esu laikinai atitolęs nuo futbolo, tačiau kai
rungtyniavau, sekėsi tikrai neblogai, bet apie ateitį šiuo metu nieko negaliu
pasakyti, kol kas reikia pilnai pasveikti ir atgauti jėgas.
Pakalbėkime apie Lietuvos futbolą plačiau, tu, kaip futbolininkas gali
papasakoti per savo prizmę, ko šiuo metu labiausiai trūksta Lietuvos futbolui,
kad jis pakiltų į aukštesnį lygį nei yra dabar?
Labiausiai trūksta žaidėjų žaidžiančių aukštesniame lygyje, nei dabar, taip pat
pasitikėjimo savimi, tą įsitikinau mažojo futbolo pasaulio čempionate Kretoje,
kai turėjome trenerį iš Brazilijos, jis mums visada kartodavo, kad esame daug
geresni nei galvojame, todėl tas pridėdavo daug pasitikėjimo, o visa tai parodė
rezultatas.
Lietuvos rinktinė šiuo metu reitinge užimą 132 poziciją, ar tavo svajonė yra
kada nors apsivilkti savo šalies pagrindinės rinktinės marškinėlius?
Kiekvieno sportininko svajonė yra atstovauti savo šalies nacionalinę rinktinę,
neišimtis ir aš.
Ir
pabaigai.. Ar domiesi salės futbolu? Jei taip, kokių turi prognozių Lietuvos
salės futbolo rinktinei, kuri rugsėjo-spalio mėnesį varžysis Pasaulio taurėje,
kuri vyks būtent Lietuvoje?
Salės futbolu ne tik domiuosi, bet jį ir žaidžiu žiemos sezonu. Praeitais
metais žaidžiau Lietuvos aukščiausioje lygoje, šiemet taip pat turėjau keletą
pasiūlymų, bet dėl traumos teko jų atsisakyti. Lietuvos rinktinei linkiu kuo
didžiausios sėkmės, taip pat linkiu nukeliauti iki pat finalo ir jame nugalėti.