Kiekvienas apsilankęs Varėnos sporto centre maloniai nustemba fojė pamatęs įspūdingą kolekciją, pasakojančią apie Lietuvos krepšinio istoriją. Ją puošia prasmingi krepšinio legendos Kobe Bryant žodžiai: ,,Niekada nesakyk niekada, nes ribos yra tik Jūsų mintyse“.
Šie žodžiai puikiai tinka ir vienam iš šios kolekcijos autorių – Varėnos sporto centre aštuntus metus besidarbuojančiam Motiejui Baubliui. Vaikinui vaikiška aistra krepšiniui tapo jo kasdienės veiklos pagrindu.
Su Motiejumi susėdame pasikalbėti ne tik apie jo kolekciją, kurios dalis atsirado pernai Varėnos sporto centre atidarytame sporto muziejuje. Jame puikuojasi daugiau nei 400 vertingų eksponatų – originalių žymių krepšininkų marškinėlių, sportbačių, medalių, autografų bei kitų išskirtinių daiktų, liudijančių apie pergales ir tradicijas, kurios Lietuvos vardą garsino ne tik šalyje, bet ir pasaulio sporto arenose. Eksponatai per daugelį metų kruopščiai rinkti ir Motiejaus, ir šviesaus atminimo Vytauto Gudaičio.
Motiejus papasakojo, kaip susidomėjo šia Lietuvoje populiaria sporto šaka, kas jį paviliojo kolekcionuoti krepšinio atributus bei kaip prie krepšinio populiarinimo rajone prisideda dirbdamas Varėnos sporto centre. Jis atsakingas už Varėnos sporto centro veiklos viešinimą, bet taip pat organizuoja ir renginius.
Motiejau, esi tikras krepšinio aistruolis. Ar šį sportą mėgai nuo vaikystės?
Taip, sportas mane lydėjo nuo vaikystės, tačiau didžiausią aistrą atradau paauglystėje, kai pamilau krepšinį. Ši sporto šaka mane lydi iki šiol – mėgstu ne tik stebėti rungtynes, bet ir kolekcionuoti reliktus bei apskritai domėtis krepšinio pasauliu.
Todėl neatsitiktinai pasirinkai su sporto susijusią specialybę?
Taip, jokių kitų planų nebuvo – tik sportas. Baigęs vidurinę mokyklą pasirinkau studijuoti Lietuvos edukologijos universitete kūno kultūros studijų programą.
Jaunimas, baigęs studijas, dažniausiai lieka dirbti Vilniuje, o tu sugrįžai į Varėną. Kaip atsiradai Varėnos sporto centre?
Nors esu gimęs Vilniuje, tačiau visas gyvenimas prabėgo Varėnos rajone. Baigiau Panočių vidurinę mokyklą, po to išvykau studijuoti į Vilnių, o baigęs studijas grįžau atgal į Varėną.
Mano pirmasis treneris Rytis Amšiejus pasiūlė prisijungti prie sporto centro komandos ir tapti atsakingam už veiklos viešinimą. Nors siūlomas atlygis buvo kuklus, o Vilniuje turėjau finansiškai patrauklesnių darbo pasiūlymų, nusprendžiau grįžti į Dzūkiją. Šio sprendimo nesigailiu iki šiol – čia atradau prasmingą veiklą, galimybę prisidėti prie sporto bendruomenės augimo ir dirbti tai, kas man iš tiesų patinka.
Kokiais atliktais darbais gali pasigirti?
Nesu žmogus, kuris mėgsta girtis ar garsiai kalbėti apie savo darbus. Vis dėlto didžiausias įvertinimas man yra žmonių atsiliepimai. Džiugu girdėti gerus žodžius apie mano organizuojamas Varėnos rajono krepšinio lygos varžybas ir 3×3 krepšinio turnyrus. Kai matau, kad renginiai sulaukia susidomėjimo, o dalyviai ir žiūrovai lieka patenkinti, suprantu, kad įdėtas darbas turi prasmę. Tai labiausiai ir džiugina.
Kokias savo asmenines iniciatyvas esi įgyvendinęs?
Manau, kad per pastaruosius metus pavyko reikšmingai pakelti Varėnos rajono krepšinio lygos organizavimo kokybę. Tai atsispindi ne tik pačiuose renginiuose, bet ir augančiame komandų susidomėjime – lygoje rungtyniauja ne tik Varėnos rajono ekipos, bet ir komandos iš Alytaus bei Eišiškių.
Vis dėlto mano prioritetas visada buvo ir išlieka kuo gausesnis vietinių komandų dalyvavimas. Deja, tenka susidurti su realybe – rajone mažėja gyventojų, o kartu mažėja ir aktyviai krepšinį žaidžiančių žmonių. Nepaisant to, stengiuosi, kad lyga išliktų patraukli, konkurencinga ir būtų vieta, kurioje krepšinio bendruomenė gali susiburti.
Esi surinkęs įspūdingą krepšinio atributų kolekciją, kuri išaugo į Motiejaus krepšinio muziejų. Papasakok, nuo ko viskas prasidėjo?
Kaip ir minėjau, krepšiniu rimčiau domėtis pradėjau 2006 metais, kai man buvo 13 metų. Šia aistra mane „užkrėtė“ pusbrolis. O kolekcionavimas prasidėjo 2011-aisiais. Puikiai prisimenu, kaip vykau į Druskininkus su plakatu rankose ir ant jo rinkau pirmuosius autografus. Tai buvo Jono Valančiūno kartos Lietuvos jaunimo rinktinės krepšininkų parašai. Nuo tada kolekcionavimas tapo neatsiejama mano gyvenimo dalimi. Šiai dienai turiu virš 1000 autografų.
Esu suskaičiavęs, kad preliminarus reliktų skaičius yra maždaug 5 tūkstančiai. Pradėjus kolekcionuoti buvo svarbiau kiekis, o ne kokybė, dabar vis labiau suprantu, kad kokybė, garsesnių žaidėjų autografai, marškinėliai yra žymiai didesnė vertybė, nei kiekis.
Taip pat papasakok apie Varėnos sporto centro muziejėlį, už kurį esi atsakingas.
Praėjusių metų gegužės 9 dieną Varėnoje atidarėme sporto muziejų. Pirmąją ekspoziciją skyrėme krepšiniui – joje eksponuojamos mano bei šviesaus atminimo Vytauto Gudaičio kolekcijos. Iš viso muziejuje galima pamatyti daugiau nei 400 eksponatų.
Už muziejaus veiklą ir ekspozicijos priežiūrą esu atsakingas aš, nes didelė dalis eksponatų yra mano asmeninės kolekcijos dalis, turinti ne tik materialinę, bet ir didelę emocinę vertę.
Muziejų galima aplankyti iš anksto susitarus – parašius el. paštu [email protected] arba paskambinus telefonu +370 624 91758.
Varėnoje jau šeštus metus organizuojamas Pauliaus Jankūno krepšinio turnyras. Netrukus jis vėl vyks. Tu esi atsakingas už turnyro organizavimą. Papasakok plačiau apie tai, apie patį turnyrą ir jo ištakas.
Taip, šiemet artėja jau šeštasis turnyras. Atrodo, dar visai neseniai organizavome pirmąjį, o šiandien šis renginys jau tapo laukiamu ne tik Dzūkijoje, bet ir Vilniuje, Kaune bei kituose Lietuvos miestuose.
Turnyro idėja gimė 2021 metais, kai mūsų sporto centre sportavo Paulius Jankūnas. Tuomet savo sumanymu pasidalijau su buvusiu kolega, kuris nedvejodamas paskambino Pauliui. Jis iš karto pritarė idėjai, ir taip prasidėjo pirmieji pasiruošimo darbai – rėmėjų paieška, komandų registracija, organizaciniai klausimai. Pradžia tikrai nebuvo lengva, tačiau tikėjome šiuo projektu ir nuosekliai dirbome.
Šiandien situacija jau kitokia – turnyras yra pelnęs gerą vardą, todėl lengviau pritraukti tiek komandas, tiek partnerius ir rėmėjus. Šiemet dalyvių ir žiūrovų laukia ypač gausus prizų fondas, todėl tikiuosi, kad, kaip ir per pastaruosius dvejus metus, pavyks surinkti maksimalų – 40 komandų – skaičių.
Kokią prasmę matai savo darbe?
Mano darbe prasmę matau kuriant žmones suburiančius renginius ir padedant apie juos sužinoti kuo platesnei auditorijai. Organizuodamas, viešindamas ir fiksuodamas renginius prisidedu prie to, kad žmonės daugiau judėtų, įsitrauktų į bendruomenės veiklas ir patirtų gerų emocijų. Man svarbu, kad renginiai ne tik įvyktų sklandžiai, bet ir paliktų žmonėms gerus prisiminimus bei motyvuotų sugrįžti.
Ar Varėnos sporto centras, tavo manymu, daug prisideda prie rajono kaimų gyventojų sportinio gyvenimo?
Taip, mūsų rajone dirba aštuoni fizinio aktyvumo specialistai, kurių tikslas – skatinti žmones daugiau judėti, sportuoti ir prasmingai leisti laisvalaikį. Jie organizuoja įvairias fizinio aktyvumo veiklas bei renginiu skirtingoms amžiaus grupėms mūsų rajone.
Taip pat aktyviai rengiame ir įgyvendiname įvairius projektus, kurie padeda į sportines veiklas įtraukti kuo daugiau žmonių – ne tik Varėnos miesto, bet ir viso rajono gyventojų. Mūsų siekis, kad sportas būtų prieinamas kiekvienam, nepriklausomai nuo amžiaus ar gyvenamosios vietos.