Beveik prieš dešimt metų duris atvėręs Varėnos sporto centras, kuriame yra baseinas ir treniruoklių salė bei vyksta daug įvairių sporto veiklų, suteikė puikias galimybes sportuoti vandenyje, lauke, sporto aikštelėse bei su treniruokliais įvairaus amžiaus Varėnos rajono gyventojams. Čia dirba puikūs savo srities specialistai, kurių gali pavydėti net ir didmiesčių sporto centrai.
Vienas iš jų – sveikatingumo treneris ir biomechanikos specialistas, padedantis žmonėms raumenų auginimo, svorio metimo ir judėjimo be skausmo kelyje Pavel Kaliadziuk.
Aštuonerius metus Varėnos sporto centre dirbančio motyvuoto jauno specialisto veiklas ir iniciatyvas vertina sporto centro vadovai, o profesionaliais jo patarimais treniruoklių salėje, baseine, įvairiuose sporto ir sveikatingumo projektuose ir kitur džiaugiasi ir vaikai, ir suaugę.
Po studijų vaikinas grįžo dirbti į Varėną, nes čia, pasak jo, savi žmonės, mėgstamas darbas, puikios darbo sąlygos, gamta. Ir nors plėsdamas savo profesines galimybes, prieš keletą metų Pavelas Vilniuje atidarė sporto įmonę, tačiau pagrindinė jo darbovietė yra Varėnos sporto centras. Tiesa, jo darbo grafikas labai įtemptas, bet sudėliotas taip, kad poilsiui laiko tikrai suranda.
Apie tai, kodėl pasirinko būtent šią profesiją, kokią savo darbe mato prasmę, ką patartų norintiems būti sveikesniais žmonėms, su Pavelu kalbėjome Varėnos sporto centre.
,,Mano tikslas, kad sportuotų kuo daugiau žmonių“, – sakė jis.
Pavelai, kokios tavo darbo funkcijos Varėnos sporto centre, už ką esi atsakingas?
Aš dirbu treniruoklių salėje. Varėnoje ji nėra pati didžiausia, bet gerai įrengta, joje puikūs treniruokliai. Mano atsakomybė prižiūrėti, kad treniruokliai veiktų, kad viskas būtų naudojama. Taip pat padedu žmonėms, parodau, nesvarbu, kiek laiko jie sportuoja – ar pirmą kartą, ar savaitę, ar mėnesį, kaip taisyklingai sportuoti.
Taip pat vykdau įvairias sporto centro projektų veiklas. Stengiuosi prisidėti prie visų projektų, kuriuose dalyvauja senjorai, negalią turintys vaikai. Tokie projektai visuomenei labai reikalingi.
Jau ketverius metus dirbu su specialiųjų poreikių turinčiais vaikais Varėnos specialiojoje mokykloje.
Anksčiau dar vesdavau privačias treniruotes, bet dabar jų vedu daug mažiau. Tą laiką naudoju savo verslo, susijusio su sportine veikla, klausimams spręsti.
Ką esi baigęs?
Lietuvos sporto universitete įgijau fizinio ugdymo ir sporto specialybę. Norėdamas tapti dar ir masažuotoju, mokiausi Alytaus profesinėje mokykloje. Bet tuo neapsiribojau. Savo profesines žinias gilinau kursuose, įvairiuose mokymuose. Lietuvoje mokymai dažniausiai apsiriboja anatomijos studijavimu. Norėdamas suprasti žmogaus fiziologiją, kaip kūnas juda skirtingoje erdvėje ir kaip palaikyti balansą, kad kūnas būtų stiprus ir greitas, ieškojau tarptautinių kursų. Siekiau būti geru specialistu.
Nesigirdamas galiu pasakyti, kad po devynių metų darbo sporto srityje esu aukšto lygio specialistas.
Daug valandų atidaviau mokymuisi ir darbui treniruojant žmones. Sakoma, jei dešimt tūkstančių valandų atidirbai viename darbe, esi vidutinio lygio specialistas. O aš jau penkiasdešimt tūkstančių valandų esu išdirbęs, tad esu jau aukšto lygio specialistas.
Bet nesusireikšminu. Turiu ir savo mentorių, ir trenerį, nes treneriui irgi reikia trenerio.
Noriu mokytis ir tobulėti sveikatingumo srityje, noriu savo veiklą išplėsti, kad fizinis ugdymas ir mankštos, ką mes siūlome įmonėms, išsiplėstų.
Kodėl po studijų pasirinkai dirbti Varėnos sporto centre? Juk jauni žmonės dažniausiai pasilieka Vilniuje?
Tuo metu mano treneris buvo iš Varėnos kilęs Lukas Jotautas. Man dar besimokant antrame kurse, jis pasiūlė pabandyti įsidarbinti sporto centre. Su nepasitikėjimu atėjau pas tuo metu sporto centrui vadovavusį Ruslaną. Jis mano akyse turbūt pamatė ugnelę ir priėmė dirbti nepilnu etatu.
Varėnos sporto centre man gera dirbti, jaučiu, kad čia esu laukiamas.
Džiaugiuosi Varėnos sporto centro judesio veiklomis, skirtomis vaikams ir senjorams. Mūsų rajono gyventojai gali ganėtinai pigiai lankytis baseine, lankyti treniruoklių salę, dalyvauti įvairiuose sporto renginiuose. Norėčiau, kad jų būtų daugiau, kad aktyvios sportinės veiklos vyktų ir rajono kaimuose.
Būtų smagu, kad kuo daugiau žmonių suvoktų, kad judėjimas yra naudingas.
Esi sakęs, kad Tavo ir darbas, ir poilsis susijęs su sportu. Kaip sportas atsirado Tavo gyvenime ir kodėl pasirinkai būtent sportinę profesiją?
Polinkis sportui yra mano genuose. Mano šaknys – Baltarusijoje. Su šeima gyvenome Lydoje. Mano tėtis, kurio netekau, kai man buvo vos treji metai, buvo profesionalus lengvaatletis, atstovaudavo šalį įvairiose varžybose.
Lengvąją atletiką nuo penkerių metų sportavau ir aš, o nuo septynerių jau aktyviai dalyvaudavau varžybose.
Kai man buvo devyneri, su mama persikėlėme gyventi į Varėną. Dar pusantrų metų grįždavau į Lydą pas senelius, ten lankiau graikų-romėnų imtynių sportą. Man sekėsi. O kur sekasi, mes ten norime tobulėti. Matydavau, kad įdėdamas visai nedaug pastangų galiu pasiekti gerų rezultatų. Iš tai mane džiugino. Kai galutinai nusprendėm, kad gyvensim čia, aš Lydoje atsisakiau visų būrelių. Bet be sporto Varėnoje taip pat nelikau. Iš pradžių sportavau futbolą pas trenerį Vytautą Leonavičių, bet jis ši sporto šaka man neprilipo. Galbūt ir dėl to, kad buvo sunku intergruotis dėl kalbos, juk iš pradžių lietuviškai nemokėjau.
Kad atvažiavau gyventi į Lietuvą, tikrai nesigailiu. Gyvendamas Baltarusijoje nebūčiau pasiekęs tiek, kiek esu pasiekęs čia.
Turiu ir laimėjimų, mane jie motyvuodavo, buvo labai svarbūs. Lydoje lengvosios atletikos varžybose dviejų šimtų metrų bėgime iškovojau antrą vietą. Kai buvau moksleivis, trikovės varžybose kategorijoje iki aštuoniolikos metų buvau trečias Lietuvoje.
Bet ilgainiui pradėjau daugiau sportuoti individualiai.
Lietuviškai kalbi visai neblogai, tik su nežymiu akcentu. Ar buvo sunku išmokti lietuvių kalbą? Ne, sunku mokytis nebuvo, nes norėjau išmokti.
Ar Varėnos sporto centro veiklų neužteko, kad dar dirbi ir Vilniuje?
Noriu plėsti savo, kaip specialisto, galimybes. Ieškau balanso. Įkūriau įmonę ,,Activemeet“.
Savo komandoje turiu profesionalių trenerių, kineziterapeutų. Turiu viziją suburti specialistus į vieną komandą ir treniruoti, padėti žmonėms, kurie dirba pasyvų, sėdimąjį darbą.
Bet Varėnos sporto centre irgi dirbu su malonumu. Vilniuje yra didelis tempas, nuolatinis bėgimas, dažnai ir stresas. Daug mašinų, pavargstu nuo to. O čia – pabėgimas nuo šurmulio, savi žmonės, miškas, rami aplinka.
Neturiu laisvų dienų, dirbu septynias dienas į savaitę. Keturias dienas dirbu Varėnoje. Patinka važiuoti į Varėną – vairuodamas pabūnu su savimi, pailsiu, pasimėgauju vaizdais, paklausau kokį podkastą. Pasimeldžiu. Esu tikintis nuo vaikystės.
Kokiais atliktais darbais galėtum pasidžiaugti?
Pradėjęs dirbti Varėnos sporto centre, rajono gyventojus visiškai nemokamai pabandžiau integruoti į judesį. Vaikams, senjorams vesdavau seminarus, kaip sportuoti sveikai ir taisyklingai. Dar būdamas studentu, prisidėdavau organizuojant sporto festivalį ,,Ganyklos”, jis buvo labai naudingas. Taip pat prisidėdavau Varėnoje organizuojant labdaringą bėgimą ,,Geras grįžta geru”.
Labai džiugu, kad galėjau darbuotis projektuose, kurie buvo skirti senjorams. Supratęs, kaip galima padėti prie sveikatinimo net ir niekada nesportavusiems žmonėms, pamačiau savo darbo prasmę.
Vienas iš tokių projektų vyko aštuoniolika mėnesių, buvo pilnai finansuotas. Projekto dalyviai išbandė įvairias treniruotes, keliavo po Lietuvą ir Lenkiją.
Kokią prasmę matai savo darbe?
Savo veiklomis siekiu, kad žmonės ilgiau gyventų, kad galėtų gyventi pilnavertį gyvenimą ne iki penkiasdešimties, o savo galimybes pratęstų bent dar dvidešimt metų. Džiugu, kad suvokimas pamažu keičiasi, jog judesys – geriausias vaistas.
Mano metodika paremta ne spėjimais, o anatomija, biomechanika, praktika su klientais ir nuosekliu planu, pritaikytu tavo kūnui.
Esu praėjęs kelią nuo traumų iki protingo judėjimo, todėl padedu tau išvengti klaidų, kurios kainuoja laiką, sveikatą ir motyvaciją. Mes dirbame taip, kad kūnas stiprėtų, o ne „gesintų gaisrus“ po kiekvienos treniruotės.
Jei norime ne tik atrodyti geriau, bet ir jaustis stabiliai kasdienybėje, pradėkime nuo pagrindo — nuo judėjimo be skausmo. Tada raumenų auginimas ir svorio metimas vyksta greičiau, saugiau ir tvariau.
Mano patirtis man leidžia dirbti kineziterapeutu. Aš ir su ligoniais dirbu. Pacientai mane patys suranda. Neseniai padėjau reabilitacijoje žmogui paprašo po inrsulto. Jis iš pradžių visiškai nevaldė kairės pusės, jam reikėjo iš naujo lavinti ir kalbą, o dabar jis pamažu sveiksta. Labai didžiuojuosi, kad galėjau jam padėti. Viso to išmokau seminaruose, kursuose.
Žinios neateina savaime. Aš ganėtinai daug investavau į savo kursus, jau daug metų tą darau, užtat galiu džiaugtis rezultatais.
Mokai kitus ne tik sportuoti, bet ir sveikai maitintis. Ar pats laikaisi sveikos mitybos taisyklių?
Ne visada. Aš valgau daugmaž taisyklingai, bet valgau per mažai. Greito maisto nevalgau, kolos negeriu.
Esi jaunas žmogus, motyvuojantis kitus.
Tą pajaučiau treniruodamas Vilniuje. Ten tiesiai šviesiai pasako, kai esi geras specialistas arba ką turi savo mokyme patobulinti. Tokie pastebėjimai motyvuoja. Varėnoje yra daug gerų specialistų, kurie save nuvertina, o be reikalo. Savo sugebėjimus ir pasiekimus reikia vertinti.
Favoritas, į kurį visada norėjosi lygiuotis – mano senelis. Jo disciplina, sveikas maitinimasis, kuriame – jokios kavos, jokių cigarečių – man yra pavyzdys.
Sekdamas jo pavyzdžiu, puoselėju vidinį nusistatymą, kuris disciplinuoja – ką gali padaryti šiandien, daryk, būk geresnis nei vakar. Jei aptingstu, visada jį prisimenu ir pagalvoju, kaip galiu užbaigti ką esu suplanavęs.
varenaplius.lt informacija